Blue Flower

Platelių ežero intakai ir jo ežerai

Bevardis-Nežinomas (išteka iš Balsio ežerėlio), Bevardis (išteka iš Piktežerio), Rasodninko, Žvirzdžio (išteka iš Beržoro ež.). XVI-XVII a. jis suko Platelių klebonijos malūną, Kunigupis (išteka iš Sibirijos pelkės), Salupis, kuris tarp Platelių ežero ir buvusio Pakastuvos malūno tvenkinio vadinasi Jurčiaus upeliu. Almino upelis (pradžią gauna Rūdaičių k.), Osupis, Juodupis (išteka iš Maldūčio ežeriuko), Šv. Jono upė (išteka iš Paplatelės kaimo), Jakumo upelis, Žeimiškio upelis, Žemgrindo upelis (išteka iš Plokščių kaimo).

Kitų Platelių apylinkės ežerų intakai

Ilgio ežeras: trys bevardžiai upeliai.
Beržoro ežeras: Šaltupis. (Žvirgždžio, dar vadinamas Smiltės upeliu. Jis išteka iš Beržoro ir įteka į Platelių ež.).


Iš Platelių apylinkės ežerų J. Mickevičius išskiria 14 ir taip juos charakterizuoja


Balsio ežeras

3 ha dydžio ežerėlis, kurio giliausia vieta - 3 m. Jis plyti Laumalenkos k., prie vieškelio Plateliai-Plungė. Ežeriuko pakraščiuose - durpynai. Anksčiau jis buvo kelis kartus didesnis, tačiau nuseko.


Piktežeris I

Tai 2,5 ha dydžio ežeriukas Laumalenkų k.. Didžiausias jo gylis - 3,5 m. Ežeriuko pakraščiai aptraukti samaniniu linguojančiu paviršiumi, nuolat grasina netoli jo pasirodantiems preiviams, todėl Piktežeriu ir vadinamas.


Piktežeris II

Plyti Seirių miške, į vakarus nuo Platelių ežero ir Skarbo kalno. Jo plotas vos 1,5 ha. Aplinkui jį - didelė durpyno pelkė, o Piktežeris II jame - lyg koks akivaras guli dideliame žemės įdubime, gaubiamas gražaus spygliuočio miško. Šis ežerėlis gana gilus. Žmonės tiki, kad jis požemiais susijungęs su Platelių ežeru. Iešnalio ežeras
Jis dar vadinamas Eišnaliu. Tai pailgas, Plokštinės miško pakraštyje nutįsęs 18,4 ha ežeriukas, kuris iki II-ojo pasaulinio karo priklausė grafui L. Šuazeliui. Istoriniuose šaltiniuose ežeras paminėtas jau 1585 m.

Evano ežeras

Tai 3 ha ploto ežeriukas gražiose Paplatelės kaimo apylinkėse.

Vaivadės ežeras

Paplatelės k. esantis 2 ha dydžio ežeriukas, kurį su Evano ežeru jungia iš pastarojo ištekantis Vaivadės upelis. Vaivadės ežeriuką su Platelių ežeru jungia Juodupis.

Maldučio (Maudučio) ežeras

5,6 ha ežeras Virkšų (seniau - Maldučių) k. Šis ežeriukas, kuris istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti dar 1568 m., iki Antrojos pasaulinio karo taip pat priklausė grafui L. Šuazeliui.

Pakastuvos tvenkinys (prūdas)

Jis buvo Paežerės Rūdaičių k. Plotas siekė apie 33,6 ha, giliausia vieta - apie 3,1 m. Vėliau per jį buvo išpiltas pylimas ir nutiestas Platelių-Žemaičių Kalvarijos vieškelis. Naudojant Pakastuvos malūną, buvo išleistas beveik visas tvenkinio vanduo ir ežero vietoje vandeniu apsemtas liko tik mažas plotelis.

Lesčio ežeras

3 ha ploto ežeriukas Užpelkių k. Anksčiau jis buvo kelis kartus didesnis.

Ežeralis

Šis apie 0,75 ha žole priaugęs ežerėlis iki 1937 m. buvo Platelių miestelio vakarinėje dalyje, tarp Salantų ir Liepijų gatvių. Po to, kai grafas L. Šuazelis jį perleido kunigui St. Adomauskui, pastarasis iškasė griovį ir nuleido ežerėlio vandenį. Taip buvusio ežerėlio vietoje atsirado dirbama žemė.

Ilgio ežeras

Pietinėje Beržoro ežero pusėje esantis pailgos formos ežeras, kuris kartu su dviem salomis - Didžiąja ir Salele - užima apie 106 ha. Jis turi 4 įlankėles: Sidabro vingį, Lieptų (Leptų) vingį, Padumbliją, Beržoro galą. Čia yra ir keliolika valksmų (užpelkėjusių vietų): Po stulpu, Baruso, Sidabro pelkės, Daubelė, Sidabro vingis, Prie Liepų, Daržinėlė, Dumblijos, Prie Salelės, Kryžinė, Prie berželio, Po Beržoro galu, Po didžiosios salelės, Po Joselės pelke. Ilgio vardu nuo 1253 m. iki XVI a. buvo vadinamas ir netoliese esantis Grigaičių k.

Beržoro ežeras

Jis yra vakarinėje Platelių ežero pusėje, prie Beržoro gyvenvietės. Kartu su 0,22 ha medžais apaugusia Sala užima apie 51 ha plotą. Beržoro ežeras turi šiuos valksmus: Kūlių pelkę, Prie salelės, Po kunigu, Urbšą, Karšinį, Po Žvirgždžio upeliu, po Pana Švenčiausia, Baltąjį skardį. Ežere esanti sekluma vadinama Švento Jono kalnu. Padavimas sako, kad ant šio kalno buvusi pastatyta pirmoji Beržoro bažnyčia. Po to, kai ant Beržoro upės buvęs pastatytas malūnas, ežero vanduo pakilęs ir apsėmęs Šv. Jono kalną. Tas pats padavimas sako, kad Beržoro ežeras požemiu susisiekia su Platelių ežeru. Beržoro ežeras istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti 1585 m., kai karalius Zigmantas Augustas Platelių klebonui suteikė teisę šiame ežere žvejoti. Iki Antrojo pasulinio karo ežeras priklausė grafui L. Šuazeliui.

Žiedelio ežeras

Trijų ha ploto ežeras Laumalenkų k. Giliausia vieta - 3 m. Žinių apie jį randama jau 1585 m. Ežeras turi Markos ir Prie ūko valksnas.

Platelių ežeras

Rašydamas apie jį J. Mickevičius pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad paskutiniaisiais metais Platelių ežerą kai kas pagal M. Gadonį neteisingai mėgina vadinti Virkštos vardu. Čia pat jis pateikia daugybę faktų, kad pirminis šio ežero pavadinimas buvo Platelių ir nurodo, kad pirmą kartą Platelių ežeras paminėtas 1440-1447 m. Lietuvos Metrikoje. Ten rašoma, kad Lietuvos Didysis kunigaikštis Kazimieras žemaičių seniūnui Jonui Kęsgailai dovanoja Platelių ežerą (“ozero Ploteli”). 1585 m. karališko Platelių dvaro inventoriaus rašte minima pirmoji Platelių pilis, esanti Platelių ežero saloje. Tais laikais Platelių ežeras priklausė Platelių dvarui. 1754 m. Platelių seniūnijos („starostijos”) inventoriuje minimas „Platelių didysis ežeras” („Jezioro wielkie Plotele”). Panašių įrodymų J. Mickevičius pateikia net kelias dešimtis.
J. Mickevičius rašo, kad šis ežeras „iš visų Žemaitijos ežerų yra gražiausias, didžiausias, garsiausias įvairiais padavimais ir žavingiausias.” Plačiausias ežeras per vidurį, o šiaurėje ir pietuose susiaurėja. Pietinis galas labiausiai išsišakojęs. Itin gražios ežero pakrantės. Jį puošia aukšti krantai, skardžiai, pusiasaliai, įlankos ir 7 salos. Daugelyje vietų ežero krantai net keliolikos metrų aukščio, apaugę gražiais miškais.
J. Mickevičius rašo: „Iš 1553 ir 1598 metų Platelių parapijos dokumentų matyti, kad Platelių ežeras siekė dabartinį Platelių miestelį. Ten, kur dabar tarp Platelių miestelio ir ežero plyti pieva, kuri tęsiasi apie 1 km, ir Sibirija, ten XVI a. tebebuvo neįžengiama bala (...). Ji jungėsi su ežeru ir buvo jo dalis

 

Nemokamo kempingo redakcija