Šateikių dvaras Plungės rajone
Platelių pilies karalienė
Ekologiško kempingo administracija
Informacijos šaltinis: samogit.lt
Platelių Ežero aukos
Ežeras yra gyvas. Jam reikia aukų. Ar tais metais ims žmogų, galima sužinoti prieš ežerui užšąlant. Jei užšaldamas jis vis nusikaukia, – reikės aukų. Kaip baisiai kaukė ir kaukė ežeras 1928 metų rudenį! Ir paėmė tais metais aštuonis iš karto...
Beveik kasmet jam reikia žmogaus. Kartais, laukdamas aukos, ežeras net dejuoja, balsu skundžiasi.
Stanislava Laivienė (1901-1995) paežerėj, Šventorkalny, vieną dieną grėbė Freimontų šieną. Šeimininkai po kurio laiko paėję namo, o ji likusi baigti. Sušilo, pavargo, tai prisėdo prie akmens. Tik girdi – toks gūdus balsas: „Valanda atėjo, žmogaus nėra!” Pašoko išsigandusi!.. Ramu, niekur nieko. Vėl atsisėdo. Ir vėl balsas: „Valanda atėjo, žmogaus nėra!” Tada jau suprato, kad ne juokai: ežeras šaukia! Nebelaukdama trečio karto, vienu vėju Pyla (supiltu keliuku) parlėkė į Platelius...
O kartais ežeras be žodžių traukia žmogų.Vieną kartą grafas vaikštinėjo paežere. Nebuvo jokio vėjo ir staiga ramus ežeras suraibuliavo, ėmė ristis vis didėjančios bangos. Grafas žiūri ir mato: nuo parko per lauką atskuba liokajus. Aiškindamas ponui, kad labai norįs maudytis, pradeda jis sagstytis drabužius... O ežeras jau šniokščia, bangos dūžta į krantą!.. Ir dangus niaukiasi. Neleido tąsyk grafas liokajui maudytis: pasiuntė atnešti lietsargį. Liokajus labai nenorėjo atsitraukti nuo ežero, bet pono turi klausyti. Kol grįžo, ežeras nurimo, saulė ėmė šviesti. Nei grafui lietsargio bereikia, nei liokajus benori maudytis…
Ekologiško kempingo administracija
Informacijos šaltinis: samogit.lt
Platelių ežero gyventojai
Tik iš beržoriškės Onos Žvirzdienės (1894-1980) esu girdėjusi apie ežero jautį.
Tų nuskendusių varpų ežere yra iš senų senovės. Juk į ežerą nugriuvo Medsėdžių Šventorkalnio bažyčia. Į žemę – į ežerą – nugrimzdo ir Platelių Šventorkalnio bažnyčia. Pasakojama, kad sumos metu jų varpai dar tebeskamba. O per Velykų Prisikėlimą prie Pilies salos iškyla net bažnyčia, apie ją eina procesija su vėliavomis ir skamba, skamba varpai!.. Tik kad triukšmo visokio vis daugėja. Ir varpus vis rečiau kas beišgirsta…Jeronimas (1904-1996) ir Jonas (1913-1993) Užpaliai pasakojo, kad seniai, gal prieš kelis šimtus metų, užsisakę plateliškiai bažnyčiai didelį varpą. Sumokėję meistrui kiek derėta, bet nepridėję magaryčių. Tai šis supykęs ir užkeikęs varpą: kad tavęs neparvežtų! Iš Telšių į Platelius vežę žiemą. Tiesiai, per ežerą. Nei iš šio, nei iš to giliausioje vietoje, Nalijoje, varpas išriedėjo iš rogių, pralaužė ledą ir nuskendo. Kur ten beištrauksi… Gavo kitą plateliškiai užsisakyti. Meistrui magaryčių pridėjo – ir laimingai parvežė. Tik kai tuo antruoju skambins, ežere skenduolis atsilieps – dejuos: „Brolau, skendau!.. Brolau, skendau!..” Praėjo daug laiko. Pasakojama, kad kas 300 metų skenduolis galįs išeiti į krantą. Vieną kartą moteris skalbėsi ežere. Tik mato – bangų varomas atrieda varpas! Jau norėjusi peržegnoti (ir būtų nuėmusi kerus), bet kažkas pakrantėje, čia pat už nugaros, sužmėžavo, lyg sušneko. Žmogus – ne žmogus… Moteris atsisuko. Tas kažkas – toks juodas ponaitis – tik nusikvatojo, apžergė vandeny varpą ir nujojo į gelmę…
Dar yra pasakojama, kad ežere per Pirmąjį pasaulinį karą paskendęs vokiečių vežtas varpas…
… Ir, žinoma, ežeras pilnas tikrųjų gyventojų – žuvų. Visokių jų yra: lydekų, ešerių, raudžių, seliavų, sykų ir kitokių. Tik niekas nepagauna užburtųjų karšių.
Antanas Katkus (g. 1931 m.) pasakojo, kad buvę taip: Grafas išnuomojęs ežerą žvejams ir leidęs gaudyti visas žuvis, išskyrus karšius. O kai šie kartą prie Pilies pagavę tokių gražių karšių, prižiūrėtojai liepę paleisti. Supykę žvejai užrišo tinklo galą, įrakino spyną ir užkeikė: „Kad jūsų niekas nepagautų!”
… Niekas niekada niekaip nėra pagavęs ir nepagaus ežero Jaučio ar Kiaulaitės, Ponaičio ir Gervazo. Nesu girdėjusi, kad kas nors būtų pagavęs ir karšių. Užkeikimas tebeveikia.
Informacijos šaltinis: samogit.lt
Platelių ežeras,- ežeras atėjūnas
… Ežero dar nebuvo. Dabartinėje jo vietoje žmonės šienavo pievas. Iš šiaurės vakarų, nuo Notėnų, atslinkęs didžiulis tamsus debesis ir apsistojęs ties pievomis. Tris dienas ūžė, šniokštė, urduliavo, tamsėdamas vis žemiau leidosi. Žmonės skubėdami pabaigę šienauti, ir debesis pradėjęs smarkiai lyti – liete liejo... Viena sena moteriškė balsu nusistebėjo: „Kāp platē lėij! Kāp platē lėij!” Sulig tai žodžiais debesis pliūptelėjo į pievas – ir taip atsiradęs Platelių ežeras.
Šitokią atsiradimo istoriją žino visi plateliškiai. O Barboros Bumblauskienės (g. 1925 m.) bočelis bajoras Gedgaudas žinojo ir tai, kodėl ežeras turėjo būtent čia nusileisti. Mat visų pirma pasirodžiusi juoda Kiaulaitė. Per tris savaites knisdama ji apėjusi didelį plotą. Tik tada atslinkęs tamsusis debesis ir nusileidęs tiksliai į nurodytą vietą. Neaišku tiktai, ar Kiaulaitė vėl kur iškeliavo, ar ji liko su Ežeru...Platelių ežeras čia nebus amžinai. Magdelenos Kaniavienės (1909-1992) bočelis Sakaliauskis neabejojo, kad atėjūnas kada nors išeis. Kai buvo maža, Magdelė laukė, kad ežeras greičiau išeitų: „tai prisirinksiu sausame dugne žuvų!” Ir ką gali žmogus žinoti? Gal anoji Kiaulaitė jau baigia parinkti ežerui naują vietą – gal ne šiaip sau ežeras vis mažėja?.. Net ir mūsų atminime vis labiau drumsčiasi vanduo, vis labiau užželia pakrantės, – gal pyksta ant žmonių, gal ruošiasi mus palikti ežeras?..
Juk senovėje jis buvo daug didesnis! Kiti sako, kad net su jūra susisiekęs. Dabar tik po žeme toli nueina jo vandenys.
Paleidę vyrai į ežerą žymėtą raudę, – o pasirodžiusi ji prie Notėnų! Dar kiti neabejoja, kad su didžiuoju ežeru susisiekia ne tik bedugnis Šeirių Piktežeris, bet ir visi aplinkiniai ežerai ežerėliai. Jie esą tiktai buvusio didžiulio Platelių ežero atsiskyrusios dalys.
Nemokamo kempingo administracija
Informacijos šaltinis: samogit.lt