Blue Flower

SAKMĖS, PADAVIMAI APIE PLATELIUS

Stanislava Stripinienė – mokytoja, kraštotyrininkė. Ji daugelį metų rinko tautosaką Plateliuose ir jos apylinkėse. Šiame darbe pateikiamas pluoštas jos užrašytų padavimų ir sakmių apie didžiausią Žemaitijos nacionalinio parko ežerą – Platelius.

Nemokamo kempingo administracija

Informacijos šaltinis: samogit.lt 

Platelių ežero intakai ir jo ežerai

Bevardis-Nežinomas (išteka iš Balsio ežerėlio), Bevardis (išteka iš Piktežerio), Rasodninko, Žvirzdžio (išteka iš Beržoro ež.). XVI-XVII a. jis suko Platelių klebonijos malūną, Kunigupis (išteka iš Sibirijos pelkės), Salupis, kuris tarp Platelių ežero ir buvusio Pakastuvos malūno tvenkinio vadinasi Jurčiaus upeliu. Almino upelis (pradžią gauna Rūdaičių k.), Osupis, Juodupis (išteka iš Maldūčio ežeriuko), Šv. Jono upė (išteka iš Paplatelės kaimo), Jakumo upelis, Žeimiškio upelis, Žemgrindo upelis (išteka iš Plokščių kaimo).

Kitų Platelių apylinkės ežerų intakai

Ilgio ežeras: trys bevardžiai upeliai.
Beržoro ežeras: Šaltupis. (Žvirgždžio, dar vadinamas Smiltės upeliu. Jis išteka iš Beržoro ir įteka į Platelių ež.).


Iš Platelių apylinkės ežerų J. Mickevičius išskiria 14 ir taip juos charakterizuoja


Balsio ežeras

3 ha dydžio ežerėlis, kurio giliausia vieta - 3 m. Jis plyti Laumalenkos k., prie vieškelio Plateliai-Plungė. Ežeriuko pakraščiuose - durpynai. Anksčiau jis buvo kelis kartus didesnis, tačiau nuseko.


Piktežeris I

Tai 2,5 ha dydžio ežeriukas Laumalenkų k.. Didžiausias jo gylis - 3,5 m. Ežeriuko pakraščiai aptraukti samaniniu linguojančiu paviršiumi, nuolat grasina netoli jo pasirodantiems preiviams, todėl Piktežeriu ir vadinamas.


Piktežeris II

Plyti Seirių miške, į vakarus nuo Platelių ežero ir Skarbo kalno. Jo plotas vos 1,5 ha. Aplinkui jį - didelė durpyno pelkė, o Piktežeris II jame - lyg koks akivaras guli dideliame žemės įdubime, gaubiamas gražaus spygliuočio miško. Šis ežerėlis gana gilus. Žmonės tiki, kad jis požemiais susijungęs su Platelių ežeru. Iešnalio ežeras
Jis dar vadinamas Eišnaliu. Tai pailgas, Plokštinės miško pakraštyje nutįsęs 18,4 ha ežeriukas, kuris iki II-ojo pasaulinio karo priklausė grafui L. Šuazeliui. Istoriniuose šaltiniuose ežeras paminėtas jau 1585 m.

Evano ežeras

Tai 3 ha ploto ežeriukas gražiose Paplatelės kaimo apylinkėse.

Vaivadės ežeras

Paplatelės k. esantis 2 ha dydžio ežeriukas, kurį su Evano ežeru jungia iš pastarojo ištekantis Vaivadės upelis. Vaivadės ežeriuką su Platelių ežeru jungia Juodupis.

Maldučio (Maudučio) ežeras

5,6 ha ežeras Virkšų (seniau - Maldučių) k. Šis ežeriukas, kuris istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti dar 1568 m., iki Antrojos pasaulinio karo taip pat priklausė grafui L. Šuazeliui.

Pakastuvos tvenkinys (prūdas)

Jis buvo Paežerės Rūdaičių k. Plotas siekė apie 33,6 ha, giliausia vieta - apie 3,1 m. Vėliau per jį buvo išpiltas pylimas ir nutiestas Platelių-Žemaičių Kalvarijos vieškelis. Naudojant Pakastuvos malūną, buvo išleistas beveik visas tvenkinio vanduo ir ežero vietoje vandeniu apsemtas liko tik mažas plotelis.

Lesčio ežeras

3 ha ploto ežeriukas Užpelkių k. Anksčiau jis buvo kelis kartus didesnis.

Ežeralis

Šis apie 0,75 ha žole priaugęs ežerėlis iki 1937 m. buvo Platelių miestelio vakarinėje dalyje, tarp Salantų ir Liepijų gatvių. Po to, kai grafas L. Šuazelis jį perleido kunigui St. Adomauskui, pastarasis iškasė griovį ir nuleido ežerėlio vandenį. Taip buvusio ežerėlio vietoje atsirado dirbama žemė.

Ilgio ežeras

Pietinėje Beržoro ežero pusėje esantis pailgos formos ežeras, kuris kartu su dviem salomis - Didžiąja ir Salele - užima apie 106 ha. Jis turi 4 įlankėles: Sidabro vingį, Lieptų (Leptų) vingį, Padumbliją, Beržoro galą. Čia yra ir keliolika valksmų (užpelkėjusių vietų): Po stulpu, Baruso, Sidabro pelkės, Daubelė, Sidabro vingis, Prie Liepų, Daržinėlė, Dumblijos, Prie Salelės, Kryžinė, Prie berželio, Po Beržoro galu, Po didžiosios salelės, Po Joselės pelke. Ilgio vardu nuo 1253 m. iki XVI a. buvo vadinamas ir netoliese esantis Grigaičių k.

Beržoro ežeras

Jis yra vakarinėje Platelių ežero pusėje, prie Beržoro gyvenvietės. Kartu su 0,22 ha medžais apaugusia Sala užima apie 51 ha plotą. Beržoro ežeras turi šiuos valksmus: Kūlių pelkę, Prie salelės, Po kunigu, Urbšą, Karšinį, Po Žvirgždžio upeliu, po Pana Švenčiausia, Baltąjį skardį. Ežere esanti sekluma vadinama Švento Jono kalnu. Padavimas sako, kad ant šio kalno buvusi pastatyta pirmoji Beržoro bažnyčia. Po to, kai ant Beržoro upės buvęs pastatytas malūnas, ežero vanduo pakilęs ir apsėmęs Šv. Jono kalną. Tas pats padavimas sako, kad Beržoro ežeras požemiu susisiekia su Platelių ežeru. Beržoro ežeras istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti 1585 m., kai karalius Zigmantas Augustas Platelių klebonui suteikė teisę šiame ežere žvejoti. Iki Antrojo pasulinio karo ežeras priklausė grafui L. Šuazeliui.

Žiedelio ežeras

Trijų ha ploto ežeras Laumalenkų k. Giliausia vieta - 3 m. Žinių apie jį randama jau 1585 m. Ežeras turi Markos ir Prie ūko valksnas.

Platelių ežeras

Rašydamas apie jį J. Mickevičius pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad paskutiniaisiais metais Platelių ežerą kai kas pagal M. Gadonį neteisingai mėgina vadinti Virkštos vardu. Čia pat jis pateikia daugybę faktų, kad pirminis šio ežero pavadinimas buvo Platelių ir nurodo, kad pirmą kartą Platelių ežeras paminėtas 1440-1447 m. Lietuvos Metrikoje. Ten rašoma, kad Lietuvos Didysis kunigaikštis Kazimieras žemaičių seniūnui Jonui Kęsgailai dovanoja Platelių ežerą (“ozero Ploteli”). 1585 m. karališko Platelių dvaro inventoriaus rašte minima pirmoji Platelių pilis, esanti Platelių ežero saloje. Tais laikais Platelių ežeras priklausė Platelių dvarui. 1754 m. Platelių seniūnijos („starostijos”) inventoriuje minimas „Platelių didysis ežeras” („Jezioro wielkie Plotele”). Panašių įrodymų J. Mickevičius pateikia net kelias dešimtis.
J. Mickevičius rašo, kad šis ežeras „iš visų Žemaitijos ežerų yra gražiausias, didžiausias, garsiausias įvairiais padavimais ir žavingiausias.” Plačiausias ežeras per vidurį, o šiaurėje ir pietuose susiaurėja. Pietinis galas labiausiai išsišakojęs. Itin gražios ežero pakrantės. Jį puošia aukšti krantai, skardžiai, pusiasaliai, įlankos ir 7 salos. Daugelyje vietų ežero krantai net keliolikos metrų aukščio, apaugę gražiais miškais.
J. Mickevičius rašo: „Iš 1553 ir 1598 metų Platelių parapijos dokumentų matyti, kad Platelių ežeras siekė dabartinį Platelių miestelį. Ten, kur dabar tarp Platelių miestelio ir ežero plyti pieva, kuri tęsiasi apie 1 km, ir Sibirija, ten XVI a. tebebuvo neįžengiama bala (...). Ji jungėsi su ežeru ir buvo jo dalis

 

Nemokamo kempingo redakcija 

Platelių apylinkių kalnai


Iš visų aukščiausių Platelių apylinkių kalnų J. Mickevičius pirmiausia išskiria Pamedinčių-Šilalės kaimuose esantį kalną, kurio aukštis 188 metrai. Toliau kalnus jis vardina tokia tvarka:

Staricos kalnas (Beržoro kaime, toliau – k.),

Šventorkalnis (Platelių k.),

Gargždo (prie Platelių esantis Raudų k.),

Lekiškės ir Raganos (Godelių k.),

Bobkalnis (tuo laiku jau buvęs ariamas kalnas Stirbaičių k.),

Ilgės (Grigaičių k.),

Pylimo (Valduvos miške),

Girskalnis, Guras kalnai ( Jockių k.),

Guro, Iešno, Ožkapio, Šatrijos (2),

Troškės (per jį eina vieškelis Plateliai-Plungė) (Pelenių k.),

Varnių (Babrungėnų k.),

Aukštakalnis, Druskalnis, Platkelnis (Virkšų k.),

Žemgrindžio, Žalusios (Plokščių k.),

Palangos, Budrio (Uogučių k.),

Krikštakalnis, Ropelių kalnai (Visvainių k.),

Skarbo, Garo (Medsėdžių k.),

Linksmybės, Barsuko, Ližės (Pučkorių k.),

Liepos (Mačiūkių k.),

Liepkalnis (Mačiūkių, Pučkorių, Užpelkių, Stirbaičių kaimuose),

Avižokalnis, Majako (Joninės k.),

Stirbkalnis (Gilaičių k.),

Smilguotės, Staupkoriaus, Šermukšnyno (Dovainių k.),

Žylės (Zobėlų k.),

Sprigės (Notėnų k.).


Piliakalniai, Alkos kalnai, milžinkapiai, senkapiai ir kapai:

Pilė (Platelių miestelyje, Pučkorių, Mikytų, Stirbaičių kaimuose), Pilalė (Platelių m. (3), Grigaičių, Atlaužų, Ginteliškės, Gilaičių (2), Užpelkių (2), Apušroto-Mikytų, Kazlausko-Mikytų kaimuose.

Piliakalniai: Pastauninko (Mačiūkių k.), Aukštakalnio (Užpelkių k.), Kartuvių (Platelių m.), Jono (Visvainių k.).

Milžinkapiai: Godelių, Stirbaičių, Babrungėnų, Uogučių, Virkšų kaimuose.

Alkos kalnai: Mikytų, Mačiūkių, Uogučių, Visvainių, Gilaičių, Gojaus-Mačiūkių, Asmino-Platelių kaimuose.

Senkapiai: Babrungėnų, Laumalenkos, Antsienių, Šateikių, Šateikių Rūdaičių, Gintališkės, Notėnų, Dovainių, Uogučių, Mačiūkių kaimuose.

Kapai: J. Mickevičius nurodo, kad kiekviename kaime yra bent po vienas kapinaites. Po dvejas kapinaites yra Užpelkių, Gilaičių, Dovainių, Uogučių, Mačiūkių kaimuose.
Visvainiuose dar yra Kapkalnė, Platelių miestelyje - Kapkalnis. Jau J. Mickevičius su nerimu rašė, kad dauguma pilių, pilalių, piliakalnių ir senkapių yra ariami, naikinami.

 

Nemokamo kempingo redakcija 

Platelių krašto upės ir intakai

Babrungas

Iš Platelių apylinkės upių autorius pirmiausia išskiria Babrungą, kuris tose vietose anksčiau Bebrungu buvo vadinamas. Anot J. Mickevičiaus, šis upelis pavadintas taip todėl, kad anksčiau jo pakrantėse veisėsi labai daug bebrų. Tai didžiausia upė, kuri išteka iš Platelių ežero. Babrungas yra 41 km ilgio ir įteka į Miniją Kulių seniūnijos Santakų k. Anksčiau Platelių valsčiuje prie Babrungo veikė Bebrungo ir Gricinės malūnai. Į Babrungą įteka Krekenauza, Ilgė ir Uošna, o į Uošną Bebrungėnų-Plokščių kaimo ribose - Juodupis I.

Bartuva

Jos pradžia 3 km nuo Platelių, Visvainių k. Netoli nuo čia pradžią gauna Varduvos (Ventos) intakai Šata (Luoba), Notija (Salanto-Minijos). Bartuvos ilgis - apie 98 km. Ji vinguriuoja pro Mačiūkus, Dvarviečių-Medininkų, Mosėdžio gyvenvietes. Įteka į Liepojos ežerą. Iki Pirmojo pasaulinio karo garlaiviai Bartuvos upe iš Liepojos ežero plaukiodavo iki pat Nicos miestelio (Latvijos Respublika).

Salantas

Kairysis Minijos intakas, kuris pradžią gauna Lygiosios k. ir teka per Kentus, Ginteliškę. Šis upelis anksčiau sukdavo Platelių valsčiuje veikusį Rojinės ir Salantų miestelio malūną.

Salanto intakai:

Bebrė (pradžia Gilaičių k.), Blendžiava (išteka Godelių k.), kurios intakas Karvės upeliukas. Į Salantą taip pat įteka Panotėnių k. prasidedanti Notija (dar vadinama Note). Šio upelio intakai net keturi: Lętupis, Lieknupis, Ringupis ir Nežinavas. Ringupio intakai yra Paltupelis ir Paltupis.

 Nemokamo kempingo redakcija

PLATELIŲ KRAŠTO LEGENDOS, PADAVIMAI IR LANKYTINOS VIETOS

 (Parengta pagal Juozą Mickevičių)

 


Plateliai ir jo apylinkės garsios ir čia gyvenusiais, dirbusiais žmonėmis. Vienas iš jų – kraštotyrininkas, muziejininkas Juozas Mickevičius, kuris labai mėgo Platelių krašto apylinkes ir daugelį metų tyrinėjo vienas iš žymiausių Žemaitijos istorikų ir muziejininkų Juozas Mickevičius.

 

1940 m. pirmajame žurnalo „Gimtasai kraštas” numeryje Juozas Mickevičius išspausdino studiją „Platelių apylinkių geografinė būklė”, kuri savo vertės ji neprarado iki šiol. Čia pateikta išsami informacija apie visus Platelių apylinkių žymiausius gamtos paminklus. Itin vertinga ir kraštotyrinė medžiaga: surašyti visi vietovardžiai, žymiausi padavimai apie Platelių ežerą.

Publikacijos pradžioje autorius su nostalgija rašo:

„Senovėje garsios buvo Platelių apylinkės. Bet dabar iš to garso tik apylinkių vardai, padavimai ir senuose dokumentuose žinios teliko. Nebeaidi jau Platelių, Mikytų pilyse trimito garsai, nebeliepsnoja pilių bokštuose ugnis, kviesdama narsiuosius žemaičius karius į karą, nebeskamba žemaičių didikų medžioklės ragai ir skalikų balsai po miškus. Iš minėtų pilių tik vienos Platelių pilies pamatų griuvėsiai tėra likę, bet ir tie jau baigia sunykti. Nyksta ir daina, senovinė tautosaka, senovės tipo pastatai, etnografinė medžiaga ir senoviniai žemaičių tautiniai papročiai. Nyksta miškai ir juose buvę žvėrys bei paukščiai. Nyksta balos ir pelkės. (...) Nebe tas jau ir žemaitis, kuris kitados taip narsiai gynė savo tėvynę ir priešinosi svetimųjų priespaudai. Mažiau begalvoja ir bekalba apie savo krašto praeitį, apie savo senolių didžius žygius, o susimąstęs, be dainos dirba savo kasdienį darbą. Tik tie patys ežerai ežerėliai tebebanguoja, tos pačios didesniosios upės tebeteka per Platelių apylinkes. (...) Platelių apylinkės - gražiausios visoje Žemaičių žemėje. Tai tikra Žemaičių Šveicarija. (...) Savo gražumu Platelių apylinkės prilygsta garsiajai Dainavai.”