Blue Flower

Jėgos aitvarai Platelių ežere

Jegos Aitvarai: jėga - galybė, stiprybė; aitvaras – įrenginys, vėjo pagalba besilaikantis ore... Būtent šie du apibrėžimai labai gerai apibūdina jėgos aitvarų sportą. Tai pilnas adrenalino, jėgos, laisvės pojūčio užsiėmimas kiekvienam. Tai galimybė pakilti kelis ar net kelias dešimtis metrų į orą vėjo pagalba. Daugelis kiekvieną pasiskraidymą pavadina išsigelbėjimu nuo kasdienybės, nuo rutinos; tai daug ką pasako...

jegos aitvarai

Pirmieji dviejų stropų jėgos aitvarai pasirodė 1985 metais, juos sukūrė Bruno ir Dominique Legaignoux. Jie buvo kuriami tam, kad aplenkti burlentes greičio rungtyse ir buvo pirmą kartą panaudoti su vandens slidėmis. 1998 metais šie aitvarai "sužibėjo". Licenciją juos gaminti įsigijo garsusis visų laikų buriuotojas - Robby Naish ir iki šiol dirbantis aitvarų dizaineris Don Montague. Nuo to laiko, aitvarai buvo nuolatos tobulinami ir aktyviai gaminami. Lietuvoje jėgos aitvarai pasirodė pakankamai neseniai. Prieš trejetą metų, buvo tik keletas entuziastų, o dabar jų skaičius vis didėja ir didėja. Daugiausia jų galima išvysti vasarą Lietuvos pajūryje vėjuotą dieną. Pažvelgus pirmą kartą į jėgos aitvarus ,skirtumą matysime tik spalvose, o iš tikrųjų jie skirsis savo savybėmis. Pagrindiniai aitvarų tipai yra du: pripučiami (inflatable) ir "matrasiniai" (foils). Iš šių dviejų tipų populiaresni yra pripučiamieji. Pripučiamaisiais šie aitvarai yra vadinami dėlto, kad jų forma įgaunama pripučiant tuščiavidures ertmes. Jėgos aitvaro komplektą sudaro lynai (stropai) ir baras. Baras, tai lyg aitvaro vairas, skirtas kontroliuoti aitvarą. Jie komplektuojami įvairių ilgių, kurie priklauso nuo aitvaro dydžio. Viskas vyksta proporcingai, kuo didesnis aitvaras - tuo ilgesnis baras. Naujausi modeliai yra komplektuojami su keturiais arba penkiais lynais(stropais), kurie yra įvairių ilgių. Dažniausiai naudojamas stropų ilgis 25-27m. Kiekvienas aitvaras turi savo "charakterį". Vieni būna greiti, skirti įvairiausiems triukams, kiti - lėtesni, skirti aukštiems šuoliams. Taigi kiekvienam spręsti pačiam, kokį iš jų rinktis. Kad ir kaip bebūtų keista, jėgos aitvarus galima pritaikyti labai įvairiai: ant sniego, ant vandens, ant kietos žemės... Labiausiai paplitęs jėgos aitvarų panaudojimas: žiemos/sniego jėgos aitvarų sportas (snowkite) ir vandens/vasaros jėgos aitvarų sportas (kitesurfing, kiteboarding). Tačiau atsiranda entuziastų, kurie mielai tai atlieka ir ant kietos žemės.

 

Ekologiško kempingo redakcija

Buriavimas Platelių ežere

platelių sodybos, ežeras

Buriavimas – viena iš seniausių Plungės rajone kultivuojamų sporto šakų. Apie 1950 m. buriavimo pradininkais Plateliuose buvo S. Žukauskas ir P. Sadauskas- daugkartiniai Lietuvos čempionai. Pagrindinė buriuotojų bazė - Platelių jachtklubas, įsikūręs ant Platelių ežero kranto. Šios sporto šakos entuziastas V. Buivydas buriavimo sportui skiria savo laiką, organizuoja treniruotes ir regatas.

 

buriavimas plateliuose, kempingas

BURIUOTOJO GARBĖS KODEKSAS (Pusiau rimtai, pusiau juokais)

1.- CHARAKTERIO SAVYBĖS ( CHARACTER FEATURES )
- darbštumas, draugiškumas, turėjimas jumoro jausmą bei geros nuotaikos palaikymas, kuklumas, supratingumas, tolerancija, ištvermė, sąžiningumas, pasiaukojimas, vieningumas, drąsa, atsakingumas, drausmingumas.
visos savybės, savo ir kitų padedamos, turi būti pastoviai puoselėjamos.

2.- LOJALUMAS ( LOYALTY )
žengiant ant denio krante būtina palikti civilizaciją, o laive užmiršti demokratiją.
jei yra galimybė kapitonui nesimaišyti po kojomis – tai taip ir daryk
gavus komandą būtina atsakyt – „taip“ ir pakartoti komandą (ir aišku ją vykdyti).

3.- BENDRAVIMAS ( COMMUNICATION )
tarp laivų ir su esančiais krante – tik su kapitono (vadovo) žinia ir kalbant po vieną.
sveikintis krante ir su nepažįstamais būriuotojais (pirmasis sveikinasi mandagesnis), prasilenkiančiųjų buriuotojų sveikinimasis.
be reikalo (negresiant nelaimei) nešūkauti.
be reikalo nevartoti alkoholio ( o vartojant su reikalu – vartoti saikingai – neužmirštant buriuotojo kodekso).
per šventes prisiminti visus buriuotojus.

4.- KALBOS JACHTOJE

a. visos kalbos lieka tik jachtoje, išskyrus tas, kurias bendru šnekančių sutarimu, nusprendžiamos paviešinti.
b.- apie „nepasisekusius“ veiksmus, jei „nepasisekėlis“ tai suvokia ir bando pasitaisyti – nutylima.
c.- jokių kalbų apie politiką

5.- TAISYKLIŲ LAIKYMASIS (COMPLYING WITH THE RULES )
visų žinomų plaukiojimo taisyklių ( saugumo, prasilenkimo, uosto, signalizacijos, medicininių, teisinių, išleistų etikos ir kitų, meteorologinių, higienos, drausmės ir t.t. ) laikymasis.
nepervertinti savo ir jachtos galimybių.

6.- PAGARBA ( RESPECT )
(prioritetas pagal išdėstytą tvarką).
a). pagarba supančiai gamtai, bei jos atstovams (tame tarpe ir sau: – apranga (paradinė ir darbo) bei elgesys).
b). pagarba jachtos dvasiai (laivas turi būti tvarkingas).
c). pagarba kapitonui – kaip daugiausiai žinančiam ir patyrusiam asmeniui, kuris lemiamu metu savo žinias panaudos dėl įgulos gerbūvio ar net išlikimo.
d). kapitono pagarba įgulai – kaip jo geriausiems pagalbininkams.
e). pagarba kitų jachtų įgulos nariams (nelipti į svetimą jachtą be kapitono pakvietimo). į jachtą pirmumą įlipti turi jauniausi, o išlipti vyriausi. nežeminti kolegų apkalbomis (tai bobų užsiėmimas). gerbti senus buriuotojus, kurie negaili pasidalijimo teorinių žinių.
f). pagarba žuvusiems jūroje ir kitiems išplaukusiems anapilin.
g). pagarba savo ir kitai valstybei (vėliavų etiketas).

7.- VEIKLUMAS ( ACTIVITY )
(prioritetas pagal išdėstytą tvarką).
a). vardan bendrų buriuotojų interesų. buriuotojų turizmo dvasios (vok. klabautermanns) palaikymas.
b). vardan visos įgulos ir žygio interesų
c). vardan savo interesų
organizuoti sportinius bei turistinius plaukimus, iškilmes ir paradus, šventes.

8.- SKATINTI JAUNIMĄ BURIUOTI ( TO ENCOURAGE THE YOUTH TO SAIL )
kviesti į buriuotojų renginius (išskyrus tinginius), mokinti savo geru pavyzdžiu.

 

Nemokamo kempingo redakcija

Šaltojo karo muziejus Plokštinėje

(militarizmo ekspozicija)

plokstines raketu baze image

Plokštinės požeminė balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė - TSRS ginkluotųjų pajėgų raketų bazė, pastatyta Plokštinės miške netoli Platelių ežero, 13 km šiauriau Plungės, aukščiausioje miškais apsaugusioje, mažai apgyvendintoje regiono vietovėje. Tai pirmoji kovinė Tarybų Sąjungos „Dvina“ tipo požeminė balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė. Ją sudaro 4 gelžbetoniniai raketų paleidimo įrenginiai - šachtos, dengiamos virš žemės iškilusiais kupolais. Juos buvo galima pakelti, bėgiais nuslinkti į šalį per 30 min.

 

raketu baze plateliai image

Informuojame, kad nuo 2011 m. spalio 24 d. duris lankytojams po remonto atvėrė Šaltojo karo muziejus (buvusi požeminė raketų paleidimo aikštelė). Kviečiame apsilankyti.

Dėl lankymo prašome susisiekti su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Kaina asmeniui:

Suaugusiems - 10 Lt

Moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems asmenims - 5 Lt

Fotografavimas, filmavimas - 3 Lt

Šaltojo karo muziejaus darbo laikas:

Turizmo sezono metu (gegužės 01 – rugsėjo 30 d.):

Ekskursijos vedamos kiekvieną dieną:

1000, 1100, 1200, 1300, 1400, 1500, 1600, 1700, 1800 val.

Ne turizmo sezono metu (spalio 01 – lapkričio 30 d.; balandžio 01- 30 d.):

Antradieniais-penktadieniais: 1000 - 1700 val. (paskutinė ekskursija įleidžiama 1600 val.);

Šeštadieniais:                         1000 - 1600 val. (paskutinė ekskursija įleidžiama 1500 val.);

Poilsio dienos: sekmadienis, pirmadienis

Dėl lankymo pasiskambinti ir susitarti iš anksto (tel. 8 677 86 574).

Ne turizmo sezono metu (gruodžio 01 – kovo 31 d.):

Pirmadieniais-ketvirtadieniais: 1000 - 1700 val. (paskutinė ekskursija įleidžiama 1600 val.);

Penktadieniais:                        1000 - 1600 val. (paskutinė ekskursija įleidžiama 1500 val.);

Poilsio dienos: šeštadienis, sekmadienis

Dėl lankymo pasiskambinti ir susitarti iš anksto (tel. 8 677 86 574).

Pastaba: Lankymas priklausomas nuo oro sąlygų (žiemą, kai daug sniego, sudėtingas nuvažiavimas 5 km miško keliu).

Ekologiško kempingo administracija 

 

Nardymas Platelių ežere

nardymas plateliu ezere

Nardymas – tai galimybė pažinti naują, visiškai kitokį pasaulį- povandeninės karalystės pasaulį... Tas, kas bent kartą pabuvo po vandeniu daugiau nebegalės gyventi be šito pasaulio, be šitos visiškos ramybės, be burbuliukų , besistengiančių iškilti į vandens paviršių. Povandeninis pasaulis užburia visam laikui ir norisi nardyti vėl ir vėl...

Pradžią masiniam nardymui, kaip pramogai ir sportui, padarė Žakas Ivas Kusto. Būtent jam ir jo draugui prancūzų inžinieriui Emilui Ganjanui esame skolingi už “akvalango” sukūrimą. Su Žako Ivo Kusto autonominio akvalango pasirodymu susijęs ir tarptautinių federacijų ir asociacijų susikūrimas, kurios dabar vienija milijonus savo gerbėjų ir mėgėjų visame pasaulyje.

Daugelis, visiškai teisingai, nardymą laiko viena iš pačių tobuliausių meditacijos formų, todėl, kad nerdamas žmogus būna vienas su savimi pasaulyje ,pilname harmonijos. Nardymas - tai patenkinti ir besišypsantys veidai, kuriuos jūs matote linksmus ir nustebusius po panėrimo. Tai povandeninis filmavimas ir fotografija, kuri leidžia įsiamžinti neužmirštamo povandeninio pasaulio fone, ir pasidalinti šitais įspūdžiais.

 

Nardymo centras Oktopusas yra įsikūręs šalia Platelių jachtklubo ir visuomet pasiruošęs suteikti šias paslaugas: informaciją apie nardymo vietas, povandeninio gido pagalbą, įrangos nuomą ir pardavimą, oro pildymas, PADI kursai. Sezono metu budi gelbėtojai.

 

Nemokamo kempingo redakcija

Platelių dvaras

 

Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Tuo metu dvaras priklausė Lietuvos valdovų vietininkams. Ilgą laiką dvaras buvo Lietuvos valdovų žinioje: 1529 m. Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila jį perdavė Žygimantui Augustui, o šis po keturių metų – savo motinai Bonai Sforcai. Platelių ežero Pilies saloje Bona turėjo pilį, kuri XVI a. pabaigoje jau atrodė gana apgailėtinai.

Plačiau apie Platelių dvarą:

XVI a. pabaigoje Platelių dvarą, kuriam, kaip 1996 m. antrame „Žemaičių žemės” žurnalo numeryje išspausdintoje publikacijoje „Platelių dvaro palikimas Žemaičių „Alkos” muziejuje” rašo Regina Bartkienė, tuo laiku priklausė Platelių miestelis, dvaras, 18 kaimų (iš viso 413 ūkių), XVI a. pabaigoje valdė Vaitiekus Stabarauskas, po jo – LDK notaras Jeronimas Valavičius, vėliau – Žemaičių teisėjas Andrius Valavičius, o XVIII a. – Oginskiai.

Po 1795-ųjų metų padalijimo Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui Rusijos armijos pulkininkui, caro rūmų kamergineriui Augustui Šuazeliui (Gufjė Choiseul de Gouffier), karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Pagal išlikusius dokumentus, kurie saugomi Žemaičių „Alkos” muziejuje Telšiuose, oficialiai Platelių dvaras Šuazeliams buvo perduotas 1807-1808 m. Grafai Šuazeliai Lietuvoje ir Lenkijoje giminystės ryšiais buvo susiję su keliomis tuo laiku garsiomis ir įtakingomis giminėmis. Vyriausiojo Augusto Šuazelio sūnaus Oktavijaus pirmoji žmona buvo grafaitė Potockaitė, antroji – Sofija Tyzenhauzaitė.Grafai Šuazeliai Platelius valdė iki Antrojo pasaulinio karo. (Mirus Oktavijui Šuazeliui, Platelius valdė jo žmona Sofija ir sūnus Aleksandras. Paskutinieji Platelių dvaro šeimininkai buvo Marija ir Liudvikas (sesuo ir brolis) Šuazeliai-Gufjė. Marija mirė 1939 m. ir palaidota Platelių bažnyčios šventoriuje, o Liudvikas 1940 m. išvyko gyventi į Prancūziją.) Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos, ūkio centras.

Šuazeliai buvo kultūringi ir pasiturintys žmonės. Jų namuose saugota daug meno vertybių, knygų. Didelė jų dalis 1940 m., nacionalizavus rūmus, išgabenta į Telšius. Čia visa tai, taip pat kaip ir didelę dalį kitų Žemaitijos nacionalizuotų dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių „Alkos” muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra iš Platelių dvaro parvežtų paveikslų, knygų, nuotraukų, dokumentų, skulptūrų, baldų, indų ir kt. vertingų daiktų, dar ir šiandien sunku pasakyti, nes šios vertybės mažai tyrinėtos. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas. Apie tai rašyta ir jau minėtoje R. Bartkienės publikacijoje, kurioje nurodyta, kad Žemaičių „Alkos” muziejaus archyve vien dokumentų gali būti apie 10 tūkst. vienetų.
Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių patatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas. Rytinėje Platelių miestelio dalyje, priešais baigiamą restauruoti dvaro svirną – 7 ha plotą užimantis XIX a. įkurtas parkas. Kitame jo pakraštyje – du jau restauruoti buvę dvaro pastatai, kuriuose dabar veikia miestelio kultūros namai ir viešbutis. Nuo kelio parkas atskirtas mūro siena. Dabar senajame parke daugiausia auga vietiniai medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, nemažai ir dekoratyvinių krūmų. Didžioji dalis įvežtinių, retesnių medžių ir kitų augalų yra išnykę. Nebesurasime čia ir grafų Šuazelių laikais visus žavėjusių oranžerijų, gėlynų. Karštą vasaros dieną atgaivą teikia galingų medžių paunksmė, dviejų išlikusių tvenkinių skleidžiama vėsa. Įspūdingiausis parko medis – Raganos uosis. Jo storis – 7,7 m. Uosis daugiakamienis, labai neįprastos formos. Padavimas sako, kad čia pats velnias pirštus prikišęs: suglaudęs keturius uosius ir jie į vieną kamieną suaugę. Anot kito padavimo, vieną kartą ragana iš mergaitės atėmusi duonos kepalą. Tačiau kaip tik tuo momentu užgiedojęs gaidys. Ragana puolusi į uosį kartu su tuo duonos kepalu ir iki šiol ten pasilikusi. Yra išlikęs padavimas ir apie moterį, kuri tris užburtus uosius aprišusi skara. Ant tų medžių iš pradžių net paukščiai nenutūpdavę. Pamažu aprišti uosiai į vieną kamieną suaugę, o skarelės mazgo pėdsakai kamiene išlikę… Senieji plateliškiai tikina, kad šis uosis iki šiol raganų lankomas – būk tai čia jos mėgstančios naktimis susirinkti pasitarti…

Platelių dvaro pagrindiniai rūmai neišliko – jų vietą žymi tik šių pastatų pamatų liekanos. Netoli parko – miestelio bažnyčia, varpinė, klebonija, mokykla.

Įkūrus Žemaitijos nacionalinį parką, senųjų Platelių dvaro pastatų atstatymui skiriama daug dėmesio. Taip dirbant atgijo keletas pastatų, kuriuose dabar gražiai tvarkosi, miestelio svečius priima, parodas rengia ŽNP darbuotojai.

Paskutiniaisiais metais nemažai dirbta naujam gyvenimui prikeliant jau minėtą Platelių dvaro svirną. Šio pastato istoriniai, archeologiniai ir kiti tokiais atvejais būtini tyrinėjimai buvo pradėti dar 1992 m., na o 1995 m. imtasi ir svirno restauravimo darbų. 1998 m. vasarą, užbaigus pirmojo aukšto restauravimo darbus, čia pradėjo veikti Žemaitijos nacionalinio parko galerija (pirmame aukšte nuolat rengiamos parodos, pradedamas kurti muziejus, antrajame aukšte rengiamos vakaronės). 
 
Platelių dvaro svirne įkurtame muziejuje eksponuojamos Užgavėnių kaukės, archeologiniai radiniai iš Šventorkalnio ir Pilies salos, senosios liaudies skulptūros rinkinys, senoviniai įrankiai bei namų apyvokos reikmenys. Muziejuje nuolat rengiamos parodos.

Ekologiško kempingo redakcija

Informacijos šaltinis: samogit.lt